Š. Korėjos „perauklėjimo stovyklose“ gyvybių neteko jau apie milijoną korėjiečių
2010-04-21
Žiaurios savo šalies patirties, bei pasaulio istorinių faktų esame pamokyti – totalitarinis rėžimas galiausiai „padovanoja“ visuomenei ne išsvajotą šviesią ateitį, aukso kalnus ir laimingus veidus, o tik daugybę žuvusių, likusių sužalotų fiziškai ar (ir) dvasiškai žmonių, ekonomikos smukimą bei gana greitą ir audringą rėžimo griūtį. Tačiau, kad ir kaip bebūtų liūdna, pasaulyje tai nėra tik užverstas istorijos puslapis. Vis dar yra valstybių, kuriose įsišaknijusi diktatūra. Vis dar visiškai totalitarinė ir Šiaurės Korėja.
Kaip žinome,vienas iš būdingų totalitarizmo bruožų yra įvairių represijų prieš savo piliečius taikymas, siekiant nuslopinti bet kokį esamą ar galimą pasipriešinimą rėžimui. Sovietų sąjungoje tam ypač plačiai buvo naudojamos priverstinio darbo stovyklos – lageriai, įkurti atšiauriausiuose kampeliuose: Sibire, Kazachstane, Tadžikistane ir kitur. Šiandien, paliečiant totalitarinių rėžimų išradimo – priverstinio darbo stovyklų - temą, reikėtų kalbėti daug plačiau nei mums įprasta ne vien teritorijos, bet ir laiko atžvilgiu. Taip, totalitarinėse valstybėse lagerių sistema egzistuoja ir šiandien. Štai Šiaurės Korėjoje totalitarinio rėžimo sukurti gulagai, taip vadinamos „perauklėjimo stovyklos“ vis dar šiurpina pasaulį jame „dirbančiųjų“ badu, kankinimais, priverstiniais abortais, kūdikių žudymais, viešomis „tėvynės priešų“ egzekucijomis bei sunkiu priverstiniu darbu.
Informacija apie šias „darbo stovyklas“, žinoma, labai slepiama. Visgi pasaulio valstybės žmogaus teisių klausimu šiais laikais solidarios. Tačiau ir slapčiausiai vykdomi baisūs nusikaltimai visuomenei galiausiai atskleidžiami. Kad ir kaip informacija būtų saugoma, pirmiausia pasaulis apie gulagų Šiaurės Korėjoje siaubus išgirsta iš pirmų lūpų – laimingųjų, kuriems pavyko iš ten ištrūkti.
Prieš penkerius metus iš lagerio pragaro pabėgęs Shin Dong-hyuk savo istoriją apie ten patirtą siaubą papasakojo balandžio 7 d. vykusiame EP Žmogaus teisių pakomitečio posėdyje taip europarlamentarams primindamas kraupius Š. Korėjos režimo naudojamus metodus.
Izoliuotoje totalitarinėje šalyje atsakomybė už „kenkėjišką veiklą“ tenka trims kartoms – lageryje visą gyvenimą tenka praleisti ne tik „tautos priešų“ tėvams, bet ir dar negimusiems vaikams. Darbo lageryje gimęs Shin Dong-hyuk iš šios vergijos pabėgo būdamas 22-erių. Pasak jo, badaujantys darbo stovyklose alinami žmonės kankinami, prievartaujami, rengiamos viešos egzekucijos.„Režimas pabėgėlius iš darbo stovyklų vaizduoja kaip žmogiškas šiukšles. Nesame tokie – pabėgome, nes buvome marinami badu ir ieškojome laisvės“, – kalbėjo Shin Dong-hyuk. Apie ypač skaudžius išgyvenimus byloja ir daugybė randų, nusėjusių jaunuolio, legeryje praradusio 22 savo gyvenimo metus, kūną.
Ir tai tik viena, žiauri istorija žmogaus, kuriam pasisekė ištrūkti. Tuo tarpu, daugybė toliau ten kalinčiųjų, kurių dalis niekada nėra regėję kitokio pasaulio nes, kaip ir Shin Dong-hyuk, yra gimę tarp lagerio sienų, ten ir toliau kenčia bei miršta. Kaip primena Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė Heidi Hautala, Š. Korėjos darbo stovyklose gyvybių neteko jau apie milijoną korėjiečių. Baisiausia tai, kad čia ne kraupūs istoriniai faktai. Tai vyksta dabar.
Parengta remiantis Europos Parlamento informacija.
Tėvo kapą atrado žiūrėdamas dokumentinį filmą „Misija Sibiras‘09“
2010-04-21 | Naujienos
Dar prieš š.m. kovo 13-tąją, kai LTV eteryje buvo parodytas dokumentinis filmas „Misija Sibiras“ apie ekspediciją, vykusią 2009m. vasarą Kazachstane, žiūrovai matydavo trumpus filmo anonsus. Šie labai sudomino Trakuose gyvenantį Romualdą Jokšą, kuris po kelių anonso pakartojimų įsitikino, kad vienoje iš ekspedicijos nuotraukų matąs savo tėvo kapą. Paskambinęs projekto organizatoriams, vyras pasiūlė susitikti, tuo pačiu papasakoti savo tėvo istoriją bei dar kartą, iš arti, pamatyti minėtąją nuotrauką.
Š. Korėjos „perauklėjimo stovyklose“ gyvybių neteko jau apie milijoną korėjiečių
2010-04-21 | Naujienos
Žiaurios savo šalies patirties, bei pasaulio istorinių faktų esame pamokyti – totalitarinis rėžimas galiausiai „padovanoja“ visuomenei ne išsvajotą šviesią ateitį, aukso kalnus ir laimingus veidus, o tik daugybę žuvusių, likusių sužalotų fiziškai ar (ir) dvasiškai žmonių, ekonomikos smukimą bei gana greitą ir audringą rėžimo griūtį. Tačiau, kad ir kaip bebūtų liūdna, pasaulyje tai nėra tik užverstas istorijos puslapis. Vis dar yra valstybių, kuriose įsišaknijusi diktatūra. Vis dar visiškai totalitarinė ir Šiaurės Korėja.
Besaikių represijų fone teisės egzistavo tik išrinktiesiems
2010-04-13 | Naujienos
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 str. skelbia, kad ,,kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę". Kiekvienam mūsų nuo mažens įskiepyta moralinė norma, jog gyvybė yra didžiulė vertybė, kuri turi būti labai gerbiama ir saugojama kiekvieno visuomenės nario. Žinome ir tai, kad jei kieno moralė tiek nesiekia, asmens gyvybę gins įstatymas. Kokia moralė gyvavo Sovietų Sąjungoje? Kad ateityje pasimokytumėm, jog tikslas ne visada pateisina priemones, prisiminkime, kiek nedaug kainavo politinių kalinių gyvybė sovietinių respublikų lageriuose ir kaip tai skaudžiai palietė daugybės žmonių gyvenimus.
Tremties istorijos (VI): pasakoja buvęs tremtinys Ričardas Vaicekauskas
2010-04-07 | Naujienos
Savo atsiminimuose esu aprašęs situaciją, kurios nėra aprašiusi nė Dalia Grinkevičiūtė savo knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Ji tik užsimena, kad buvo iškviesti kaliniai, kad padėtų laidoti nuo epidemijų mirusius žmones Trofimovsko saloje (viena iš Lenos deltos salų – autoriaus pastaba). Tarp tų kalinių mes buvome du lietuviai – aš ir policininkas iš Nedzingės Vaitulionis.
Kazachstano politinių kalinių lageriai – skaudaus mūsų tautai laikotarpio amžininkai
2010-03-26 | Naujienos
Praėjusio šimtmečio trėmimai – viena juodžiausių dėmių mūsų istorijoje. Jei nesame apie tai girdėję iš senelių pasakojimų, tai tikriausiai ne vieną, ypač skaudžią tremties istoriją, skaitėme dar besimokydami bendrojo lavinimo mokyklose. Tai svarbi mūsų istorijos dalis, neleidžianti likti abejingiems net ir sunkiausiomis sąlygomis visus vienijusiam laisvės troškimui bei tėvynės meilei. Pagarba tremtyje kentėjusiems tautiečiams skatina domėtis to laikotarpio įvykiais. Bet kokiu atveju, tai liečia mus visus.
Tremties istorijos (V): Birželio trėmimai
2010-03-23 | Naujienos
Ankstesnėje straipsnio dalyje užsiminėme apie vietinius kolaborantus, padėjusius vykdyti Maskvoje sumanytus 1941-ųjų birželio trėmimus. Ar galima šiandien juos įvardyti?
„Misija Sibiras‘09“ dalyvės Ariogaloje laukė staigmena
2010-03-15 | Naujienos
Padvelkus patriotiniams Kovo 11-osios vėjams "Misija Sibiras‘09" dalyviai vėl aktyviai kviečiami į mokyklas pristatyti projektą. Kovo 10-osios rytą "Misija Sibiras'09" dalyvė Indrė išskubėjo į Ariogalos gimnaziją, kur ne tik puikiai pristatė ekspedicijos įspūdžius, bet ir gavo galimybę papildyti savo istorines žinias vietiniais pasakojimais apie lietuvių kovas su okupantais, bei išvysti Ariogalos gimnazijos Tolerancijos centro sukurtą dokumentinį filmą apie Ariogalos krašto partizanus.
PASIKEITĖ LAIKAS! Dokumetinis filmas "Misija Sibiras" kovo 13 d. per LTV
2010-03-11 | Naujienos
Ir pasaulis dar sukasi? Kai paskaitai tokius straipsnius tik pagalvoji, kad ne viskas taip jau blogai... būna ir blogiau. Meilės ir šviesos tiems žmonėms, kurie ten, ir linkiu ištrūkti į laisvę..