Dienoraščiai - Kristina Medžiaušytė

Rytas, tačiau jau dabar alinantis karštis. Dar tie drugeliai pilve, kurie atrodė tuoj išsiverš... Bet juk jaudulys, dar nesudėtingiausias išbandymas? Šypteliu ir ieškau akimis Didžiosios gatvės. „Plyta“ – ženklas mašinai nebeleidžia vykti toliau. Bet kaip namo numeris informuoja – 28-as. Vadinasi, reikės truputį paėjėti į priekį ir pasieksiu susitikimo vietą - Didžioji g-vė 8-5. 18,16, 14, 12...

Rytas prasideda medicinos seselės veikla. Tvarstau, tepu skausmingas Norberto pėdas. Jam tikrai prastai. Žiūrint ir padedant kitam – pamiršti save. Padėti – žavu. Kojų operacijoms užtrukom mažiausiai pusvalandį. Suskubom tvarkytis, dėtis daiktus. Nusprendžiau sau kojas susitvarkyti prieš išeinant ir dar pasimėgauti žalia žole. Padiskutavusi su savimi, kerzus įdedu į kuprinę – tęsiu žygį su sportiniais batukais. Iki 9 val. dar 20 minučių.

Pora valandų miego ir žadintuvas jau čirškia. Taip ilgai laukta diena... Šiaulių geležinkelio stotyje mane pasitinka buvęs tremtinys Juozas Steponaitis. Įteikia gėles ir mažą paketėlį – sakė, „kad kelias neprailgtų“. Kol laukiame traukinio „Klaipėda – Vilnius“ kalbame. Nuo graudžių prisiminimų tremtiniui užlūžta balsas, pasirodo akyse ašaros.

Po 16 valandų kelionės – Maskva. Mus pasitinka ir nugabena į Lietuvos ambasadą Rusijoje. Papusryčiavę susitinkame ir su pačiu ambasadoriumi A.Vinkumi. Pasidžiaugęs mūsų kelionės tikslu, palinkėjęs sėkmės ir pasiūlęs keletą lankytinų objektų Maskvoje – atsisveikina. Šiandien bus kultūrinė diena.

Pabudę, papusryčiavę išsiskirstome kas kur. Turime 4 valandas. Didžioji grupės dalis vykstame į Karo, Borodino mūšio muziejus. 16.50 val. jau sėdime traukinyje pakeliui į Serovą. Visi grupės dalyviai esame išskaidyti po skirtingus vagonus.