2010-06-13 Dienoraštis – ne dienoraštis/ apmąstymai po Misija Sibiras’10 bandomojo žygio
Skubu rašyti, kol dar nepraėjo skaudėti trūkusios pėdų pūslės, kol iš plaukų dar neišbyrėjo visi spygliai ir šapai, kol dar neiškrauta kuprinė. Projekto „Misija Sibiras’10“ bandomasis žygis įvyko ir tikiu, šiek tiek pakeitė mus visus.
Pabudau ir gerai buvo, kad šalia turėjau žmogų, galintį atnešti pusryčius į lovą. Ir išvesti šunį. Pačiai dar nesinorėjo kilti. Varčiausi lovoje, bandžiau pabaiginėti kursinį darbą, kurį sekančią dieną turėjau pristatyti, bet vis nevalingai patikrindavau Misija Sibiras internetinį puslapį – Arnas buvo sakęs, jog atrinktieji bus paskelbti labai greitu metu.
Žinia kaip iš giedro dangaus – mirė Algirdas Mykolas Brazauskas, vienas Misija Sibiras globėjų. Neina tuo patikėti. Šitokie stiprūs žmonės atrodo amžini. Jie ir yra amžini.
Esu Klaipėdoj pas mamą. Už valandos judėsiu į Vilnių. Atvežiau palikti šunį. Baisiai sunku išvažiuoti be jo. Kaip vaikas. (:
Viskas. Kelio atgal nėra. Užrakinau namus ir judu link LiJOT biuro. Antakalnio gatvė uždaryta dėl A.M. Brazausko laidotuvių, tad tikslą tenka pasiekti pėstute – visai neblogas apšilimas.